kurčgalis

kur̃čgalis sm. (1) K.Būg, Dkš, Bgt, Vl, Alk, kurčgalỹs (3^b) Rs, Grš, Slv storasis, drūtasis, sunkusis galas (pagalio, rąsto, lazdos, vytinio, kūlio ir kt.), drūtgalys: Sparno kur̃čgalis J.Jabl. Vytinio kur̃čgaliu uždrožiau margiui per galvą Gdl. Lazdos kur̃čgaliu kad rėžė per šoną Vlkv. Botkočio kur̃čgaliu atsivertęs kirto Vv. Karklų šaknys bei nukirsti krūmų kurčgaliai badė padus rš. Su kur̃čgaliu šluotos mušė J. Kurčgaliaĩ rugių yra storgaliai J. Imk pėdą už kur̃čgalio, ne už varpų Gs. Kur̃čgalius dėk į pasienį, kad grūdai nebirtų Jrb. Ar tu moki pėdus kurčgaliùkais rišti? (senas rišimo būdas – kambliai lieka gerokai išsikišę) VšR.